Istorija

 Šv. Kazimiero bažnyčia pradėta statyti 1604 m. Kertinį akmenį (tikriausiai dabar matomą kairiajame bažnyčios šone), pašventino Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina. Statybai vadovavo jėzuitai: viceprovincijolas Povilas Bokša ir brolis Jonas Pranckovičius. Lėšomis rėmė Žygimantas III, LDK kancleris Leonas Sapiega ir kiti.

 Bažnyčia konsekruota 1635 m., nors pamaldos pradėtos laikyti anksčiau. Daugelį kartų ją naikino gaisrai. Ypač nukentėjo pirmą kartą miestą užėmus Rusijos kariuomenei 1655 m. ir per 1749 m. gaisrą.

 1749-55 m. jėzuitas architektas Tomas Žebrauskas bažnyčios kupolui suteikė laipsniuotą formą, suprojektavo didįjį altorių. Viduje buvo nutapytos šv. Kazimiero gyvenimą vaizduojančios freskos.

 1773 m. panaikinus Jėzaus Draugiją (atkurta1814 m.), bažnyčia perduota kunigams augustinams. 1812 m. prancūzų kariuomenė joje įrengė grūdų sandėlį, sunaikino altorius. 1815 m. nuniokota bažnyčia perduota kunigams misionieriams. Jie aptvarkė jos vidų, įrengė naujus altorius.

 1832 m. misionieriai buvo išvaryti. Keletą metų bažnyčia stovėjo apleista. 1841 m. rusų valdžia ją atidavė stačiatikiams. 1864-68 m. pagal archit. N. Čiagino projektą atlikta rekonstrukcija: pažeminti šoniniai bokštai, pristatytas masyvus, centrinis bokštas. Jie ir kupolas uždengti svogūno formos šalmais. Pagrindinis fasadas papuoštas neobaroko dekoru.

 1915 m. vokiečių kariuomenė Šv. Kazimiero bažnyčioje įrengė liuteronų maldos namus. 1917 m. ji buvo sugrąžinta katalikams. 1919 m. Vilniaus arkivys-kupas, palaimintasis Jurgis Matulaitis bažnyčią grąžino jėzuitams. 1925 m. lenkų jėzuitai pagal J. Borovskio projektą ją restauravo.

 Nuo 1940 m. bažnyčioje dirbo lietuviai jėzuitai. 1942-43 m. rektoriaujant kun. Romualdui Blažiui atstatyta kupolo karūna. Ją suprojektavo archit. Jonas Mulokas (bažnyčios dešinėje pusėje po vargonais yra jam skirta memorialinė lenta).

 1949 m. sovietinė valdžia Šv. Kazimiero bažnyčią uždarė. Joje buvo įrengtas vyno sandėlis, sunaikintas visas bažnyčios inventorius, neišliko altorių paveikslų, vargonų, varpų. Nuo 1963 m. bažnyčioje įkurdintas ateizmo muziejus.

 1988 m. spalyje Šv. Kazimiero bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems. Po intensyvių restauravimo bei atstatymo darbų 1991 m. kovo 3 d. arkivyskupas  Julijonas Steponavičius ją atšventino. Šiuo metu joje vėl darbuojasi Lietuvos jėzuitai.
 

Kripta 

 1991 m. po didžiuoju altoriumi netikėtai rasta didžiulė - 6 m aukščio ir 18 m ilgio XVII amžiaus pirmosios pusės laidojimo kripta. Kriptos sienos dengtos šviesios spalvos tinku, ant kurio gerai išsilaikė to laikmečio kontūriniai piešiniai. Tarp jų išsiskiria dideli Nukryžiuotojo, Prisikėlusio Kristaus bei Mergelės Marijos atvaizdai. Kitur matyti besimeldžiantys vienuoliai. Virš jų kaligrafiškai išrašytos lotyniškos psalmių ištraukos ir giesmių eilutės.

 Kriptoje buvo palaidoti senųjų laikų jėzuitai ir bažnyčios geradariai. 1995 m. į ją perkelti kitoje kriptoje rasti žmonių palaikai.

 Nuo pat Šv. Kazimiero bažnyčios atšventinimo kiekvieną sekmadienį po 12 val. šv. Mišių vyksta religinės muzikos ir susikaupimo pusvalandžiai (koncertai). Juose dalyvauja žinomi Lietuvos muzikiniai kolektyvai, vargonininkai ir solistai. Kol kas naudojami JAV "Allen" firmos digitalianiai vargonai. Montuojami Vokietijos firmos "Oberlinger" 45 balsų, trijų manualų koncertiniai mechaniniai vargonai.
 

 Abiejuose bažnyčios bokštuose 1997 m. įrengta Vladimiro Tarasovo instaliacija „Varpeliai Šv. Kazi-mierui". Tai du vamzdžių komplektai, kurių kiekvienas turi po 15 balsų. Tarp jų sklando specialus diskas su bure. Pučiant net silpnam vėjeliui diskas siūbuodamas užgauna įvairius vamzdžius. Priklausomai nuo vėjo gūsių krypties ir stiprumo girdimi skirtingi muzikiniai motyvai.

 1622 m. šv. Kazimiero bažnyčioje kunigu įšventintas Andriejus Bobola (kazokų nužudytas 1657 m., šventuoju paskelbtas 1938 m.). Keletą metų jis buvo šios bažnyčios nuodėmklausys ir pamokslininkas. Bažnyčios prieangyje yra jam skirta memorialinė lenta.

 XVII amžiaus pirmojoje pusėje Šv. Kazimiero bažnyčioje lietuviškus pamokslus sakė Konstantinas Sirvydas (1580-1631) universiteto profesorius, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir kitų lietuviškų knygų autorius.

 1662-65 m. prie bažnyčios esančiuose jėzuitų namuose vyresniuoju buvo pirmosios Lietuvos istorijos autorius Albertas Vijūkas-Kojelavičius (1609-1677).

 Paskutiniuosius penkerius gyvenimo metus čia praleido Žygimantas Liauksminas (1597-1670) - filosofas, oratorius ir muzikas.
 Jėzuitų namuose kurį laiką gyveno Tomas Žebrauskas (1714-1758) - matematikas ir architektas, Vilniaus astronomijos observatorijos steigėjas. Jis atstatė Vilniaus Šv. Kazimiero ir Šv. Ignaco bažnyčias.

 Šv. Kazimiero bažnyčia - vienas gražiausių baroko paminklų Vilniuje. Ji pastatyta pagal Romos Jėzaus (Il Gesu) bažnyčios pavyzdį, tačiau skirtingai nuo jos, turi du pagrindinio fasado bokštus.

 Bažnyčios planas sudaro lotynišką kryžių. Centrinės navos ir transepto sandūroje kyla didingas 40 m aukščio ir 17 m skersmens kupolas. Išorėje jį vainikuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio karūnos formos žibintas. Viduje dominuoja plati 25 m aukščio centrinė nava. Šonuose - šešios praėjimu nesujungtos koplyčios.

 Bažnyčios vidų puošia trys vėlyvojo baroko stiliaus dirbtinio marmuro altoriai. Jiems paveikslus nutapė (1993 m.) dailininkas Antanas Kmieliauskas. Didžiajame altoriuje: „Kristaus prisikėlimas" ir „Šv. Kazimieras", šoniniuose: "Šv. Andriejus Bobola" ir "Šv. Ignacas Lojola".
 

 Šv. Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus gimė 1458 m. Iš gausios valdovo šeimos jis išsiskyrė dvasingumu ir pamaldumu. Susirgęs džiova mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardine. Palaidotas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, jo vardo koplyčioje. Žmonių įsitikinimą karalaičio šventumu XVII a. pradžioje patvirtino popiežius Klemensas VIII. 1636 m. šv. Kazimieras paskelbtas Lietuvos dangiškuoju Globėju.

 Taip vadinasi Jėzaus Draugijos nariai. Šią vienuoliją 1540 m. įkūrė šv. Ignacas Lojola. Jėzuitai darbuojasi sielovadoje, vadovauja Dvasinėms pratybomis, didelį dėmesį skiria jaunimo švietimui ir ugdymui. Jiems būdingas veiklus apaštališkas nusiteikimas, ieškąs ne vienumos, o patį darbą laikąs tarnavimu Dievui.

 Lietuvoje jėzuitai įsikūrė 1568 m. Didelę reikšmę turėjo 1579 m. jų įsteigtas Vilniaus universitetas, kitos kolegijos. Šiuo metu jėzuitai Lietuvoje dirba Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir kitur.
 

Sekmadieniais ir šventėmis
    9.00 Šv. Mišios rusų kalba
  10.30 Šv. Mišios moksleiviams
  12.00 Suma (po šv. Mišių religinės
    muzikos koncertas)

Šiokiadieniais
  17.30 Šv. Mišios

Bažnyčia atidaryta
    9.00 - 13.30 sekmadieniais
  16.00 - 18.30 šiokiadieniais

ŠV. KAZIMIERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA
Didžioji  g. 34
LT-2001 Vilnius
tel. (8-22) 221715, faks. (8-22) 221876