Dvasinės pratybos

 

Šv. Ignaco Lojolos Dvasinės pratybos – kelionė į laisvę Ignaco Lojolos patirtis ir dvasinė išmintis sudėta į knygelę, pavadintą Dvasinės pratybos. Pratybomis siekiama tapti jautriems Dievo veikimui, atrasti giliausius savo troškimus ir ištikimai pagal juos gyventi, priimti sprendimus, atspindinčius širdyje gyvenančio Dievo buvimą, sąmoningai vienyti savo gyvenimą su Jėzaus – Dievo ir Žmogaus – gyvenimu.

 

 

Daugumai žmonių dvasinės pratybos reiškia kelionę į asmeninę laisvę, kurios jie iki tol nebuvo patyrę. Pats Ignacas taip savo laikmečio kalba apibūdina pratybų tikslą: „Dvasinėmis pratybomis vadiname kiekvieną būdą, kuris parengia ir nuteikia sielą pašalinti iš savęs visus netvarkingus polinkius, o juos pašalinus ieškoti ir rasti dieviškąją valią bei taip tvarkyti savo gyvenimą, kad būtų naudinga sielos išganymui“ (1).

 

 

Ką reiškia būti laisvam? Tai sugebėti save valdyti, kad, atsižvelgdami į Dievo meilę, pajėgtume išreikšti ir atskleisti save, įsipareigoti tapti tokiais žmonėmis, kokiais, tikime, Dievas nori, kad būtume, eiti tuo gyvenimo keliu, kuriuo, tikime, Dievas mus kviečia eiti.

 

 

 

 

Šv. Ignaco Lojolos dvasinių pratybų knygoje pateikiamos aštuonios dvasinių pratybų temos ir nurodoma, kokių malonių turėtume melsti. Malonė – dovana, patirtis, kurios tą dieną prašome naudodamiesi nurodytais Šventojo Rašto tekstais, patarimais.

 

 

 

 

 

Dvasinės pratybos gali trukti aštuonias dienas arba ilgesnį laiką. Atliekant pratybas kasdieniame gyvenime, kasdien reikėtų skirti bent 30 min. mąstomajai maldai su pasirinktu Šventojo Rašto teksu.

 

 

 

 

Mylintis Dieve,

padėk man patirti

daugiau negu bet kada –

išgirsti Žodį,

kuris skambėjo iš pradžių,

pamatyti jį savo akimis

ir savo rankomis paliesti,

idant galėčiau įtaigiai apie jį pasakoti

visiems, pas kuriuos mane siunti.

Meldžiu,

kad visame mano gyvenime,

kalboje bei veiksmuose

nuolat dalyvautų Gyvenimo Žodis.

Parengta pagal Vytauto Sadausko SJ medžiagą

Nuotraukų autorius: Vytautas Sadauskas SJ