Laikas pažinti, pamilti, dalintis

Persmelkdamas skvarbiu akių žvilgsniu ir apkabinamas plačia šypsena Popiežius Pranciškus prieš tris mėnesius ragino: „Būkite drąsūs! Sekti Jėzumi – uždegantis nuotykis, suteikiantis mūsų gyvenimui prasmę, leidžiantis pasijausti bendruomenės dalimi, o ta bendruomenė mus drąsina, lydi, įpareigoja tarnauti kitiems“.

Prieš 450 metų uždegti drąsos tarnauti kitiems ir gyvenimo prasmės siekio, 1569 metų spalio 28 d. į Vilnių atvyko pirmieji jėzuitai: ispanas, anglas, čekas, olandas ir du lenkai. Keturi pastarieji čia pasiliko ir davė pradžią du šimtmečius trukusiai ir ilgainiui stiprėjusiai jėzuitų misijai Lietuvoje. Po Pirmojo Pasaulinio karo jėzuitai atsikūrė Vilniuje ir Lietuvoje. Išgyvenę pogrindžio patirtį sovietmečiu, misiją tęsia iki šiol. Dabar Lietuvos jėzuitų provincijoje yra 35 Jėzaus draugijos nariai.

Lietuvos Respublikos Seimas, remdamas Lietuvos jėzuitų socialinį dialogą, kuriuo siekiama plėtoti švietimo, mokslo, kultūros ir socialinę veiklą, 2019 metus paskelbė Jėzuitų misijos Lietuvoje metais.

Trijų Karalių iškilmės dieną Lietuvos jėzuitai kartu su misijos bendradarbiais ir bičiuliais kvietė švęsti jubiliejinių metų pradžią Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje.

Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje jubiliejinių metų pradžios šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo kiti jėzuitai. Arkivyskupas linkėjo jėzuitams būti šviesa, rodančia Jėzų. Sveikinimo žodį taręs LR Seimo narys humanitarinių mokslų daktaras Arūnas Gelūnas džiaugėsi draugijos ugdomąja veikla, dėkojo už įkurtą Vilniaus universitetą, ragino žmones asmeniškai atrasti šv. Ignaco dvasines pratybas. Po bendros maldos ir sveikinimų džiaugtasi bendryste rotušės aikštėje, rinktos aukos Magis projektui, dalintasi misijų patirtimi.

Šiaulių šv. Ignaco (jėzuitų) bažnyčioje kartu su Eucharistijai vadovavusiu provincijos ekonomu ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos kapelionu t. Artūru Sederevičiumi SJ meldėsi bažnyčios rektorius t. Stasys Kazėnas SJ, Rygos misijoje dirbantys jėzuitai bei Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas, Religijos studijų katedros docentas diakonas Benas Ulevičius, kiti svečiai. Šventėje dalyvavęs Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis sveikindamas retoriškai paklausė, ar būtų suprastas savo pirmtakų? Čia pat bičiuliškai džiaugėsi dėkodamas Dievui už Lietuvos jėzuitų ir liuteronų dialogą. LR Seimo narys Stasys Tumėnas kvietė susirinkusiuosius dalintis žinia – atsakingai vertinti dabartines jėzuitų pastangas dvasinio gyvenimo ir švietimo kokybės stiprinimo misijoje.

Švęsta ir sostinėje. Vilniaus šv. Jonų bažnyčios rektorius Lietuvos jėzuitų provincijolas t. Vidmantas Šimkūnas SJ drauge su kitais akademinės bendruomenės sielovada besirūpinančiais jėzuitais ir bendradarbiais džiaugėsi Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo padovanota maldos ir bendrystės džiaugsmo dovana. Jėzuitus ir bendruomenę su jubiliejumi pasveikino LR Seimo narys ir Lietuvos atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas, teikęs siūlymą Seimui 2019 metus skelbti Jėzuitų misijos Lietuvoje metais. Po šv. Mišių ir sveikinimo žodžių bendrauta prie kavos ir arbatos puodelio.

Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčioje 10.30 val. Eucharistijai vadovavo buvęs šios bažnyčios rektorius Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Homilijoje arkivyskupas pabrėžė, kad yra tai, kas jungia išmintingus praeities vyrus, keliavusius pagarbinti gimusio Karaliaus, ir pirmuosius į Lietuvą atvykusius jėzuitus: jie visi ieškojo Dievo. Ieškojo, kad suradę patys pagarbintų ir kitiems apie Jį paskelbtų. Ieškoti ir sutikti Dievą, kuris išgelbėja iš nuopuolių – giliausias, nors kartais neįvardintas ir net nesuvoktas, kiekvieno žmogaus troškimas. Juos vedė žvaigždė – išmintis. Tik išmintingi ir mąstantys linkę ieškoti. Prieš 450 metų dideli atstumai, prasti keliai, retos gyvenvietės darė kelionę sunkią ir pavojingą. Atvykę jėzuitai rado krizę patiriančią Bažnyčią ir ėmėsi visiškai naujų apaštalavimo darbų. Keliavo į jiems nepažįstamą kraštą, bet turėjo karštą tikėjimą. Šiandien taip pat reikia keliauti. Popiežius Pranciškus ragino jaunimą ir visus pakilti nuo patogaus krikščioniško gyvenimo sofų. Pasaulis nestovi vietoje. Tiek jėzuitams, tiek kiekvienam tikinčiajam reikia ir reikės keliauti kaip asmeniui ir kaip tikinčiųjų bendruomenei. Kelionė kupina vilties ir abejonių, ne visada esame pajėgūs pastebėti kelią rodančios žvaigždės šviesą. Bet verta keliauti Dievo link.

Bendrą maldos laiką praturtino Vilniaus jėzuitų gimnazijos choras bei bažnyčios jaunieji giesmininkai. Žinią apie jubiliejinius metus paskelbė Trys Karaliai, nešini auksu, smilkalais ir mira. Išminčiai pakvietė tarti sveikinimo žodį LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoją Vytautą Juozapaitį, stebėti trumpametražį filmą, pristatantį jėzuitų misiją Lietuvoje. Filmas rodytas visų miestų jėzuitų bažnyčiose. Apie jėzuitų veiklos fenomeną kalbėjo istorikas dr. Liudas Jovaiša. Taikliai buvo įvardyta tai, už ką privalu dėkoti (teisėta ir teisinga proga džiaugtis): jėzuitai pirmieji Lietuvoje ėmė vesti rekolekcijas, vykdyti misijas atokiuose kaimuose, pirmieji sukūrė vidurinio ir aukštojo mokslo, muzikos mokymo institucijų ir vaistinių tinklus, pirmieji pradėjo statyti dramos ir baleto spektaklius, pirmieji iš Lietuvos nukeliavo į Indiją, Kiniją, Iraną, Armėniją, įsteigė pirmieji observatoriją, išleido pirmąją Lietuvos istoriją, pirmąjį lietuvių kalbos žodyną, pirmąjį muzikos vadovėlį, išlaikė produktyviausią LDK spaustuvę. Dėkodami esame raginami išmintingai suvokti minėjimo prasmę: „visavertis istorijos minėjimas visada yra toks: kalbėti apie praeitį, aktualią ateičiai – tokiai, kokia ji mums atrodo šiandien“. Siekinys Magis (daugiau, labiau) „galioja ne vien apsisprendžiant ir darant pasiryžimus, bet ir juos nuosekliai realizuojant, padarius apsisprendimą ir nesiblaškant“. Šiandieniniam skubos žmogui ypač aktualus įsipareigojimas „atlikti kasdienę tarnystę ir darbą ne bet kaip, o kūrybiškai ir nuoširdžiai, su įkvėpimu ir atsidavimu. Nes svarbu ne vien tai, ką darome, bet ir – gal net labiau – kaip darome“.

Kasparas, Baltazaras ir Merkelis jubiliejinius metus kvietė išgyventi kaip dovaną, lydimą šūkio: pažinti, pamilti, dalintis! Pažinti – su nuostaba žavėtis ir skonėtis Dievo Apvaizdos rašoma 450 metų istorija įjungiant vaizduotę ir pojūčius, gėrėtis aptiktais istorijos deimančiukais, kaip gyvenimo kasdienybės prieskoniais ir atgaiva nuo rutinos. Pamilti – sirgti rūpesčiu sužinoti daugiau, suprasti daugiau, įsigilinti nuodugniau, vienu žodžiu, – Magis. Dalintis – įsipareigoti konkrečiai bendruomenei ir būti atviriems pasauliui, remtis tradicijomis ir atsiverti naujovėms, rūpintis bendrais namais – pasauliu, mąstyti globaliai ir veikti lokaliai.

Dalinimosi dovanos patirties apkabintas ir apkabinta buvo kiekvienas ir kiekviena bažnyčių šventoriuose ar miestų rotušių aikštėse. Visuose trijuose miestuose susirinkusieji buvo vaišinami kvapnia jėzuitų sriuba – žirniene. Tikėtina, kad tokia žirnienė garavo ant jėzuitų pietų stalo ir prieš 450 metų.

Pažinkime, pamilkime, dalinkimės, kad pasijaustume bendruomenės dalimi, kuri drąsina ir įpareigoja tarnauti kitiems ir būti žmonėmis dėl kitų.

P.S.

Kas, jei ne mes?

Kur, jei ne čia?

Kada, jei ne dabar?

Ačiū visiems, kurie atsakėte: mes, čia, dabar ir su giedros pilna širdimi pradėjote ir padėjote švęsti Jėzuitų misijos Lietuvoje 450 jubiliejinių metų pradžią!

Ypač dėkojame prof. dr. Rimvydui Laužikui už konsultacijas gastronomine tema ir Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgoms už bendradarbiavimą – pagalbą išgyventi „Dalinimosi“ dovanos patirtį.

Parengė ses. Edita Šicaitė, SSC