Meldžiamės už a. a. t. Ladislovą

Minint 30 dienų po t. Ladislovo Baliūno mirties kviečiame jungtis į bendrą maldą. Šv. Mišios už velionį bus aukojamos balandžio 27 d., 17 val., Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje, ir balandžio 28 d., 10 val., Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje.

Besigydydamas po sunkios jį ištikusios autoavarijos padarinių, 2018 m. kovo 26 d. ligoninėje Kaune staiga mirė kunigas jėzuitas Ladislovas Baliūnas.

L. Baliūnas gimė 1952 m. gegužės 31 d. Dvareliškių kaime, Pasvalio r., ūkininkų Vlado ir Onos šeimoje, kurioje augo dar trys broliai ir dvi seserys. Brolis Feliksas tapo kunigu, sesuo Onutė – Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos vienuole.

Ladislovas taip pat labai troško būti kunigu. Ilgai laukė, septynis kartus bandė stoti į kunigų seminariją. Per tą laiką mokėsi Kauno technikos mokykloje Nr. 23, dirbo zakristijonu Žagarėje, Gargžduose, Vytauto bažnyčioje Kaune. Kurį laiką Kaune dirbo ugniagesiu.

Į Kauno kunigų seminariją priimtas 1981 m. Kunigu vysk. V. Sladkevičiaus Kauno katedroje įšventintas 1986 m. rugpjūčio 6 d. Į Jėzaus draugiją įstojo 1985 m. rugpjūčio 15 d. Kadangi artimai bendravo su jėzuitais P. Masilioniu, B. Babrausku, J. Danyla, J. Boruta, J. Lauriūnu, 1978 m. buvo priimtas į pogrindžio kunigų seminariją. Brolis Feliksas parūpino užrašus ir kitą studijų medžiagą. Jo paragintas, Ladislovas studijavo globojamas jėzuito t. A. Šeškevičiaus. Jėzuitų naujokyną baigė pogrindžio sąlygomis, terciatą – trečiąjį jėzuitų ugdymo etapą – jau Atgimimo laikais. Paskutiniuosius jėzuito įžadus davė 1993 m. kovo 12 d.

Kadangi buvo įsitraukęs į pogrindyje veikusį Eucharistijos bičiulių sąjūdį, jį budriai stebėjo sovietinis saugumas.

Pradėjęs kunigo tarnystę, L. Baliūnas dirbo vikaru Žiežmariuose, Molėtuose, administravo Gegužinės parapiją, iš ten išvyko į jėzuitų aptarnaujamą Šv. Juozapo Darbininko parapiją Klaipėdoje. Čia dirbo 1991–1992 ir 1995–2000 m. Buvo Biržų parapijos klebonas (1992–1995 m.), Šiaulių vyskupijos Kairių ir Kurų parapijos klebonas (2001–2005 m.), 2005–2008 m. – Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios rektorius. Neilgai dirbęs Raseiniuose, iki 2014 m. – Balninkų ir Lyduokių parapijų klebonas. Po to trejus metus darbavosi Kulautuvos parapijoje, nuo pereitų metų – Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektorius.

Labai brangino savo tėviškę. Mieliau darbuodavosi kaimiškose parapijose, bet tuo pat metu palaikė ryšius su daugybe žmonių visoje Lietuvoje, skubėdavo atsiliepti į jų poreikius, pamiršdamas save. Kaip sielovadininkas aplankė jėzuitų ir kitas lietuvių parapijas JAV.

Kun. L. Baliūnas buvo kantrus, plačios širdies, atlaidus kitų silpnybėms. Pasižymėjo paprastumu, maldingumu, dosnumu. Nuoširdus ir atidus nuodėmklausis, tikinčiųjų, ypač jaunimo, labai mėgstamas. Kalėdojant itin lauktas parapijiečių. Ne viena šeima po jo apsilankymų sugrįžo į Bažnyčią.

Nuo seno labai mėgo fotografuoti, dažniausiai fiksuodavo gamtos vaizdus, viliojo jūra. Kaune ir Kairiuose buvo surengtos jo nuotraukų parodos. Su bičiuliais dažnai kopė į kalnus, yra įveikęs ne vieną aukštikalnę.

Kun. Ladislovą Baliūną gerai apibūdina jo kunigystės šventimams atminti lapelyje užrašyti žodžiai: „Tyra širdis, dosni dvasia, plieninė valia.“

Velionis palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Daugiau apie Ladislovo Baliūno kunigo kelią skaitykite čia