Jėzaus Draugijos misija ir vizija

Jėzaus Draugija – Romos Katalikų Bažnyčios vienuolinis ordinas, kurį įkūrė šv. Ignacas Lojola, nuo pat pradžių jį ėmęs vadinti „Jėzaus bendrakeleiviais“ ar „Jėzaus bendrija“, nurodydamas, kas yra tikrasis vienuolijos vadovas. Popiežius Pauliaus III 1540 m. rugsėjo 27 d. bulėje ordiną lotyniškai pavadino „Societas Jesu“ – „Jėzaus Draugija“. Jėzaus draugijos šūkis – Ad Maiorem Dei Gloriam (Didesnei Dievo garbei).

Iššūkis šiandienei mūsų misijai – siuntimas į pakraščius

Šiame naujame pasaulyje, kuris pasižymi sparčia komunikacija ir skaitmeninės technologijomis, globaliomis rinkomis ir visuotiniu taikos bei gerovės siekimu, mes susiduriame su vis labiau didėjančia įtampa ir paradoksais:

  • gyvename kultūroje, didelę reikšmę teikiančioje šiuolaikinei autonomijai, tačiau mūsų pasauliui būtina kurti bendrą ateitį;
  • turime geriausias komunikacijos priemones, bet dažnas žmogus jaučiasi izoliuotas ir atstumtas;
  • kai kurie žmonės labai pralobo, o kiti buvo nustumti į paribį ar net išstumti už visuomenės ribų;
  • pasaulio ribos nuolat ir vis labiau plečiasi, tačiau drauge juntamas poreikis įtvirtinti ir išsaugoti ypatingą vietos tapatybę;
  • mokslinis pažinimas pasiekė giliausius gyvybės slėpinius, bet pačios gyvybės ir pasaulio, kuriame gyvename, orumui gresia pavojus.

Šiame globaliame pasaulyje, kuriame vyksta tiek daug gilių pokyčių, mes norime labiau suprasti pašaukimą

  • tarnauti tikėjimui,
  • skatinti teisingumą,
  • plėtoti dialogą su kitomis religijomis bei kultūromis,
  • atsižvelgdami į mūsų apaštalinį įpareigojimą užmegzti teisingus santykius su Dievu, kitais žmonėmis ir visa kūrinija.

Jėzaus Draugijos 35-oji generalinė kongregacija, 2008, 31 dekretas „Jėzus – liepsna, uždeganti kitus“

Užmegzti teisingą santykį su Dievu

Pagal Jėzaus Draugijos 35-osios generalinės kongregacijos 3-ąjį dekretą, tai pirma sritis, kurioje jėzuitai, kaip Kristaus tarnai, yra kviečiami darbuotis. Kaip padėti žmonėms, ieškantiems savo gyvenimo prasmės kultūroje, kurioje įsigalėjęs subjektyvizmas, moralinis reliatyvizmas, hedonizmas ir praktinis materializmas?

Kaip visose mūsų tarnystėse palaikyti nenutrūkstantį dialogą tarp tikėjimo ir proto, kultūros ir moralės, tikėjimo ir visuomenės bei šiuos santykius apmąstyti?

Kaip padėti žmonėms tokios daugybės religijų ir kultūrų pasaulyje išsiugdyti harmoningą krikščionišką gyvenseną?
Šv. Ignaco Dvasinės pratybos ir šiandien daugeliui mūsų amžininkų yra neįkainojama pagalba.

Užmegzti teisingą santykį su žmonėmis

  • Pagal Jėzaus Draugijos 35-osios generalinės kongregacijos 3-iąjį dekretą, tai antra svarbi sritis, kurioje jėzuitai, kaip Kristaus tarnai, yra kviečiami darbuotis.
  • Nors mūsų globaliame pasaulyje daugybė žmonių yra išvaduoti iš skurdo, praraja tarp turtingųjų ir vargšų tiek valstybių viduje, tiek tarp atskirų tautų vis gilėja.
  • Viršnacionaliniai interesai, nevaržomi teisinių nacionalinių valstybių apribojimų ir dažnai būdami susiję su korupcija, išnaudoja gamtos išteklius, pasiglemždami juos iš vargšų.
  • Galingos ekonominės grupės kursto smurtą, karą ir ginklų kontrabandą.
  • Kaip atrodo pasaulis, pažvelgus iš vargšų ir visuomenės paribiuose esančių žmonių perspektyvos? Kaip galėtume iš jų pasimokyti, kaip galėtume veikti kartu su jais ir jų vardu?
  • Kaip galime tiesti tiltus tarp turtingųjų ir vargšų, užmegzti tarpusavio pagalbos ryšius tarp turinčių politinę galią ir tų, kam sunku išreikšti savo interesus?

Užmegzti teisingą santykį su kūrinija

  • Pagal Jėzaus Draugijos 35-osios generalinės kongregacijos 3-iąjį dekretą tai trečia svarbi sritis, kurioje jėzuitai, kaip Kristaus tarnai, yra kviečiami darbuotis.
  • Rūpestis ekologija daro poveikį mūsų santykiui su Dievu, su kitais žmonėmis ir su pačia kūrinija.
  • Siekis beatodairiškai eksploatuoti energijos šaltinius ir kitus gamtinius išteklius didina žalingą poveikį, kurį darome žemei, orui, vandeniui ir visai aplinkai.
  • Kaip paskatinti studijas ir mokslinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti skurdo priežastis ir aplinkos pagerinimo galimybes? 
  • Kaip skatinti išteklių paieškas ir kaip apginti vargšų teises, kad jos pasitarnautų vargšų ir dirbančiųjų gamtos apsaugos srityje labui?
  • Kaip visus žmones skatinti vis labiau branginti mūsų sandorą su kūrinija ir atitinkamai elgtis, derinant su ja savo politinę atsakomybę, įdarbinimo principus, šeimos ir asmeninį gyvenimo būdą?

Jėzaus Draugijos vizija

Jėzaus Draugija buvo įkurta Europoje XVI a. viduryje. Ignacas Lojola ir devyni jo bičiuliai – tarptautinė teologinį ir dvasinį pasirengimą turinti kunigų grupė – po gilių dvasinių apmąstymų sutarė paklusti vienam iš saviškių ir vienbalsiai pasirinko Ignacą. Jie atsidavė popiežiaus Pauliaus III žinion ir buvo pasirengę vykti ten, kur jis siųs. Šis klusnumas rėmėsi įsitikinimu, kad Šventasis Tėvas – Jėzaus Kristaus vietininkas žemėje – geriausiai suvokia visuotinės Bažnyčios poreikius.

Jie visi buvo patyrę stiprų Ignaco sudarytų Dvasinių pratybų poveikį, skatinusį savo gyvenimą paskirti Jėzui Kristui, todėl ir kongregaciją nusprendė pavadinti „Jėzaus Draugija“.

Troškimas tarnauti Jėzui Kristui per jo atstovą popiežių įgavo konkrečią išraišką – vadinamąjį „ketvirtąjį įžadą“. Jo esmė – pasiryžimas priimti bet kokią popiežiaus paskirtą misiją.

Nors socialinės ir ekonominės sąlygos įvairiuose pasaulio kraštuose šiandien labai skiriasi nuo tų, kurios buvo Ignaco laikais, tačiau jėzuitai visuose žemynuose įgyja solidų dvasinį parengimą, kuris pradedamas 30 dienų rekolekcijomis ugdymo proceso pradžioje (naujokyne) ir pabaigoje (terciate). Visi jėzuitai yra pasirengę sekti Kristumi šiandienėje Bažnyčioje ir pasaulyje.

Jėzaus Draugijos 35-ojoje generalinėje kongregacijoje (2008 sausis – kovas) popiežius Benediktas XVI (dabar popiežius emeritas) patikėjo jėzuitams misiją nešti Evangelijos žinią į tikėjimo, kultūros ir pilietinės visuomenės „pakraščius“. Šventasis Tėvas išreiškė asmeninį ir visos Bažnyčios pasitikėjimą, kad Draugija sugebės įvykdyti šią misiją.

Grįžti