Akademinės programos
Akademinis seminarinis kursas
"Krikščioniškasis dvasingumas ir šiuolaikinė
kultūra" I
Vilniaus Universiteto,
Vilniaus Pedagoginio universiteto,
Lietuvos Muzikos akademijos,Vilniaus Dailės akademijoje ir
Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams
2 kreditai, diferencijuota
įskaita
(VU, VGTU)
1,5
kredito ir diferencijuota įskaita (LDA)
2
kreditai ir įskaita (LMA)
2
kreditai ir egzaminas (VPU)
32
akademinės auditorinio darbo valandos (13 akad. val. skiriama paskaitoms,
20 akad. val. seminarams)
32
akademinės savarankiškų studijų valandos
Atsiskaitymo forma: 20%
vertinimo sudaro lankomumas, 15 % - rašto
darbai, 20% - pranešimas, 15 % - dalyvavimas
seminaruose – diskusijose, 30%
- testas raštu.
Kurso vadovas: kun. filosof. ir teolog.
lic. A. Saulaitis, SJ. Asistentė: soc. m. edukolog. ir relig. ped. mgr. Aušra
Karaliūtė, SJE. Atskiroms temoms dėstyti ir seminarams kviečiami įvairių
sričių specialistai: dr.A.Baniulis, SJ (KU), psicholog. m. dr.
doc.G.Butkienė (VPU), psicholog. m. dr. prof.K.Trimakas (VDU), dr.
M.Stankus Saulaitytė (JAV), kun.V.Sadauskas, SJ, E.Kučinskaitė,
A.Pažėraitė, D.Miulerytė, L.Karvelytė, SJE
ir kt.
Kurso pobūdis: Tai įvadinis
krikščionybės studijų kursas, skirtas visų kursų ir
fakultetų nereliginių studijų studentams.
Kurso tikslas yra suteikti
elementarias krikščioniškojo
dvasingumo žinias, plačiau supažindinant su krikščioniškąja
kultūra, socialiniais ir moraliniais krikščionybės postulatais.
Seminarų metu siekiama giliai ir jaunam
žmogui suprantamai padėti susipažinti su krikščioniškojo
dvasingumo esme per atitinkamos
literatūros ir asmeninės patirties svarstymą.
Siekiama, kad būtų autentiškai pateikti krikščionybės
pagrindai bei būtų sąlygos
dalyviams susidaryti įvairiapusį ir
ekumeninį požiūrį į svarstomus dalykus.
Užsiėmimų
forma.
Siekiama teoriją sieti su asmenine patirtimi bei praktika, pasitelkiant
jaunų suaugusiųjų mokymosi metodus: derinami paskaitos, seminaro,
projektinio darbo ir kt. metodai. Kurso dalyviai savarankiškai parengę
skaito pranešimus, pagal nurodytą literatūrą raštu analizuoja
prieš kiekvieną auditorinį užsiėmimą pateiktus klausimus,
atskleisdami ir pagrįsdami savo požiūrį ar nuomonę.
Dalyvauja diskusijose išsakydami savo požiūrius ir klausimus. Užsiėmimų
metu analizuojami probleminiai krikščioniškojo
mokslo klausimai.
Kiekvienam užsiėmimui pateikiamos nuorodos,
kokią literatūrą skaityti ir kokias namų užduotis atlikti.
Literatūrą galima skaityti centrinės bibliotekos ir Filosofijos
fakulteto skaityklose, ir šv.Jonų bažnyčios skaitykloje. Užsiėmimų metu
dalyviai gauna padalinamąją medžiagą, atlieka užduotis raštu
savarankiškai ir grupėje.
Pagrindinės
paskaitų ir seminarų temos
Įvadas (2 akad. audit. d. val.)
Kurso tikslų,
programos, pagrindinių sąvokų, literatūros ir kt.
pristatymas
1.
Krikščioniškas
dvasingumas kasdienybėje. Religiniai išgyvenimai W.James, A.Maslow,
V.Franklin, C.G. Jung įžvalgų
perspektyvoje.
Susipažinimas su
psichologiniais išgyvenimų apibūdinimais -- žmogų
brandinančiais išgyvenimais,
patirtimis, savęs
realizacija, gyvenimo prasmės ieškojimais. Išgyvenimų
analizė.
(
2 akad. aud. d. val. ir 2 savarank. d. val.)
2.
Dievo ir
Žmogaus klausimas XXI amžiuje. Krikščioniškas žvilgsnis į žiniasklaidą.
Visuomenės
vystymosi, pažangos ir religingumo analizė pagal J.Girniaus “Žmogus be
Dievo” ir kt. literatūrą.
Lietuvos žiniasklaidoje (katalikiškoje
ir pasaulietinėje atskirai) išreiškiamo
ir formuojamo vaizdo apie įvairius
reiškinius, įvykius ir Bažnyčią
analizė. Susipažinimas su
trumpa istorine Bažnyčios vystymosi visuomenėje sklaida.
Kviečiama dėstytoja
E.Kučinskaitė.
( 2 akad. aud. d. val. ir 2 savarank. d. val.)
3.
Asmens,
laisvės, sąžinės ir Dievo valios dialektika.
Susipažinimas su laisvės kryptimis istorijoje,
laisvės ir vertybės sąvokomis. Krikščioniškojo humanisto
apibūdinimas. Kaltės ir laisvės sampratų analizė.
Kristaus, krikščioniškojo gyvenimo ir laisvės suderinamumo analizė.
Svarstymas kaip asmens sąžinės laisvė dera su krikščioniška
Dievo samprata.. Krikščioniškojo
dvasingumo kasdienybėje išraiškos
formos ir būdai. Krikščioniškos
ir sveikos sąžinės brendimo ir formavimo(si)
būdai. Susitaikymo sakramentas.
( 2 akad. aud. d. val. ir
2 savarank. d. val.)
4.
Krikščioniškasis
dvasingumas kaip kelias į pilnutinę
asmenybę:
a)
šv. Rašto
dvasingumas bendrai, prigimtinis įstatymas ir Šv.Rašto dekalogas
Susipažinimas su pagrindinėmis šv.Rašto dvasingumo
gijomis. Skaitymas kai kurių
Senojo Testamento ištraukų bei svarstymas, kokios Raštų nuotaikos ar
dėsniai yra šiuolaikiški ar bendražmogiški, kurie ‘atgyvenę’,
susiję tik su praėjusio laiko kultūromis. Kai kurių
Šv.Rašto veikėjų charakteristikų, apsisprendimų
bruožų analizė, gretinant su šiandienos keliamais reikalavimais.
Socialinio teisyno Senajame ir Naujajame testamentuose lyginimas ir analizė.
Dekalogo sąvokos ir reikšmės šiandienos visuomenės ir
asmeniniame gyvenime analizė.
(
2 akad. aud. d. val.
ir 2 savarank. d. val.)
b)
krikščioniška
malda, jos keliai ir būdai
Dvasingumas ir dvasinis gyvenimas, dvasinio arba
nuolatinės maldos gyvenimo esmė, dalyvavimas dieviškame gyvenime,
malda krikščionių ortodoksų tradicijoje. Maldos praktikumas:
susipažinimas su liturginio
šokio malda ir įvairių maldos judesių praktikomis.
(
2
akad. aud. d. val. ir 2 savarank. d. val.)
c)
simboliai
ir liturgija
Ženklų ir simbolių reikšmė
asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime. Susipažinimas su pagrindiniais krikščionybės
simboliais, liturgijos elementais, šv.Mišių ir liturginių metų
ciklu. Susipažinimas su įvairiais krikščioniškos liturgijos įkultūrinimo
pavyzdžiais muzikoje, dailėje ir architektūroje.
(
2
akad. aud. d. val. ir 2 savarank. d. val.)
d)
Ignaco
Lojolos ir pasauliečių dvasingumas.
Ignaco
Lojolos dvasingumo esmė. Supažindinimas su dvasinėmis pratybomis,
maldos patirties pagal Ignaco meditacijas aptarimas. Buvimo “čia ir dabar”
ir savęs bei savo santykio su Dievu ir kitais žmonėmis, įsisąmoninimo
reikšmingumas. Meditacijos prasmė, lygiai ir efektai. Ignaco
pedagogikos praktinis pritaikymas. Susipažinimas su įvairiomis ignaciško dvasingumo
ir maldos praktikos formomis ( “kompiuterinės maldos’
praktika ir kritinė analizė).
(
2
akad. aud. d. val. ir 2 savarank. d. val.)
5.
Krikščioniškoji moralė ir socialinis
mokymas:
a)
visuomenės
vystymasis ir teisingumas
Jono Pauliaus II socialinio mokslo įžvalgos.
Susipažinimas su trumpa Bažnyčios socialinio mokslo raida ir pagrindais.
Skirtumai tarp ‘laisvos rinkos’, ‘nežaboto kapitalizmo’ ir ‘socialinės
rinkos’ krikščioniškų nuostatų. Bažnyčios dalyvavimas
krašto politikoje. Asmeninė dora ir visuomenė. Svarstymas apie
socialinio teisingumo sritis, kuriose Lietuvoje jau dirbama ir kur reikėtų
dirbti. Socialinio Bažnyčios mokymo įgyvendinimo įvairiuose
pasaulio kraštuose analizė.
Kviečiama dėstytoja
D.Miulerytė
( 2 akad. aud. d. val. ir 4 savarank. d. val.)
b)
specialieji
moralės klausimai: savižudybė, eutanazija, negimusi gyvybė,
organų transplantacija, mirties bausmė, karas ir kt.
Visuomenės požiūrio į problemiškus moralės klausimus
analizė. Susipažinimas su Bažnyčios mokymu apie moralę ir
pagarb
gyvybei.
Kviečiamas prof.K.Trimakas
( 4 akad. aud. d. val. ir 2 savarank. d. val.)
6.
Didžiosios
religijos ir pasaulėjimas. Ekumenizmas ir krikščionių dialogas.
Trumpa pasaulio religijų ir kultūrų
istorinė raida (induizmas, budizmas, kinų religijos, judaizmas,
islamas, krikščionybė). Didžiųjų pasaulio religijų
mokymo apie Jėzų Kristų analizė. Krikščionių (katalikų,
ortodoksų ir protestantų) vienybės pagrindai ir dialogo praktika
bei principai.
Kviečiama dr.M.Stankus Saulaitytė, kun.V.Sadauskas, SJ
( 2 akad. aud. d. val. ir 2
savarank. d. val.)
7.
Katalikų
bažnyčia kaip institucija, bendruomenė
ir kelias. Pasauliečių vaidmuo ir tarnybos Bažnyčioje. Parapijos
kaip bendruomenės suvokimas. Šiandieninės katalikybės srovės.
Naujieji judėjimai Bažnyčioje: fokoliarai, Neokatechumenų kelias,
Arka, charizmatikai, Taize ir kt.)
( 2 akad. aud. d. val. ir
2 savarank. d. val.)
.
8.
Tikėjimas
ir mokslas. Mokslinis metodas ir teologijos studijos bei įžvalgos. Žmonijos
vystymasis ir krikščionybė Teilhardo de Chardino perspektyvoje.
( 2 akad. aud. d. val. ir
2 savarank. d. val.)
Atsiskaitymas
įskaitai raštu: testas iš visų temų klausimų.
( 2 akad. aud. d. val.)
7
min. pranešimas pasirinkta tema (4
savarank. d.v.)
Literatūros
sąrašas
1.
Arrupe O.
Vyrai ir moterys kitiems. 1993 (
rankraštis).
2.
Beguerie
Ph. ir Duchesneau C. Kaip suprasti sakramentus. K.: LKC, 1998.
3.
Bergan J.
ir Schwan M. CSJ. Malda su Ignacu Lojola, K.: Caritas, 1998.
4.
Breemen
P. Laužomas kaip duona. V.: Lietuvos ir Latvijos jėzuitų
provincija, 1995.
5.
Dajczer
T. Tikėjimo įžvalgos. Dvasingumo teologijos klausimai. V.:
Katalikų akademija, 1998.
6.
Dalmases C. Tėvas Ignacas. V.:Katalikų pasaulis, 2001.
7.
Daugintis
P. Siekiant socialinio teisingumo ekonomikoje. "Aidai", 1988 Nr.2.
8.
Derrida J., Vatimo G. ir kt. V.: Baltos lankos, 2000.
9.
Feniysen
R. Eutanazija: Pasirinktinė mirtis? V.: Katalikų pasaulis, 2000.
10.
Frossard
A. Dievas yra, aš Jį sutikau. V.: Logos, 1999.
11.
Girnius
J. Žmogus be Dievo, Chicago, Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai
ugdyti leidinys Nr. 46, 1964.
12.
Gonzales-Carvajal
L. Toks yra mūsų tikėjimas. V.:Katalikų pasaulis, 2001.
13.
Ignacas
Lojola. Autobiografija, Dvasinės pratybos, V.: Aidai, 1998.
14.
Ignacas
Lojola. Dvasinės pratybos. V.: Lietuvos ir Latvijos jėzuitų
provincija, 1995.
15.
II
Vatikano Susirinkimo nutarimai. Bažnyčios santykių su nekrikščioniškomis
religijomis deklaracija, V.: 1968.
16.
II
Vatikano susirinkimo nutarimai, Dekretas apie ekumenizmą. V.: LTSR vyskupijų
ordinarų kolegija 1968.
17.
II
Vatikano susirinkimo nutarimai, Dekretas apie Rytų katalikų bažnyčias.
V.: LTSR vyskupijų ordinarų kolegija. 1968.
18.
Jonas
Paulius II. Visuotinė taika
kyla iš individo tesingumo. "Bažnyčios žinios", 1997 Nr. 24.
19.
Jonas
Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei Socialis (Rūpestis socialinėmis
problemomis). "Logos", 1990 Nr.1.
20.
Jonas
Paulius II. Tikrosios taikos paslaptis – pagarba žmogaus teisėms. "Bažnyčios
žinios" 1998 Nr. 24.
21.
Lauriūnas
J. ir Decloux S. Jėzuitai vakar ir šiandien, V.: Lietuvos Jėzuitų
provincija, 1993.
22.
Maceina
A. Didieji dabarties klausimai. Raštai, t.5. V.: Mintis, 1993.
23.
Maceina
A. Dievas ir laisvė. Chicago. Ateitis, 1985.
24.
Nathanson
B. Dievo palytėjimas. V.: Katalikų pasaulis, 2000.
25.
Naujųjų
judėjimų judėjimas Bažnyčioje. V.: Naujasis miestas ir
Katalikų pasaulis, 1999.
26.
Pasaulio
religijos. V.: Alma litera, 1994.
27.
Paškus
A. Asmuo ir laisvė: Mūsų idėjos dabarties šviesoje. Chicago.
Ateitis, 1984.
28.
Paškus
A. Evoliucija ir krikščionybė: Teilhard de Chardin’o perspektyvoje.
Chicago, 1988.
29.
Peschke
K.H. Krikščioniškoji etika I. V.: Katalikų pasaulis, 1997.
30.
Rahner K.
Aš, Ignotas Lojola…"Naujasis židinys" Nr. 7, V.: Katalikų
pasaulis,
1991.
31.
Ratzinger
J. Krikščionybės įvadas, V.: Katalikų pasaulis, 1991.
32.
Rubšys
A. Dešimt Dievo įsakymų, Žmonijos nuojauta ir Apreiškimas . "Aidai"
1980 NR.5.
33.
Rubšys
A. Islamas. Putnam: Krikščionis gyvenime, 1987.
34.
Rubšys
A. Raidė užmuša, Dvasia gaivina, Putnam: Krikščionis gyvenime,
1984.
35.
Rubšys
A. Raktas į Naująjį Testamentą, Putnam: Krikščionis
gyvenime, 1978.
36.
Rubšys
A. Raktas į Senąjį Testamentą. Chicago.: Krikščionis
gyvenime, 1983.
37.
Rupnik M.I. Perėjimo kultūra. V.:Katalikų pasaulis,
2001.
38.
Rupnik
M. I. Nesudegančio erškėtyno liepsnoje: Dvasinio gyvenimo
pradmenys. V.: Aidai, 1997.
39.
Šardenas
T., Žmogaus fenomenas. V.: Mintis, 1995.
40.
Šventasis
Raštas, Senasis ir Naujasis Testamentas. V.: Lietuvos katalikų vyskupų
konferencija, 1998.
41.
Tėvo
generolo Peter-Hans Kolvenbacho kelionė Lietuvoje ir Latvijoje, Mokslo ir
tikėjimo santykio problema. Kalba sakyta Vilniaus Universitete. Cleveland:
Lietuvos-Latvijos jėzuitų provincija, 1994.
42.
Trimakas
K. Tikint bręsti, II. Egzistencinio apsisprendimo psichologija, K.: LKCL,
1998.
|
SIELOVADOS CENTRAS