Savo pašaukimo istorija dalijasi Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktoriaus pavaduotojas t. Artūras Sederevičius, SJ.
Lietuvos jėzuitų provincijos įsteigimo 400 metų sukakčiai paminėti provincija kartu su LNM 2008 m. spalio 9–10 d. Vilniuje surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Jėzuitai Lietuvoje (1608–2008): gyvenimas, veikla, paveldas“.
Magis yra kvietimas surasti Kristų gyvenimo centre, troškimas ir įkvėpimas ieškoti daugiau, siekti daugiau, būti daugiau su Dievu.
2012-05-02 17:36
Gvidai, pirmą kartą tave pamačiau 1997 m. direktoriaus t. Gintaro Vitkaus, SJ, kabinete. Jis paprašė tave pagloboti ir priimti į II A klasę. Buvo praėję metai, kai per išvyką Kauno mariose paskendo penki mūsų gimnazistai. Tu tą žinią išgirdai per radiją ir panorai čia mokytis. Sunkūs buvo tie metai, mes kartu švęsdavome žuvusiųjų gimtadienius, lankydavome žuvusiųjų kapus. Jau tada tave traukė gelmės, galėjai atjausti kito žmogaus skausmą.
Plačiau... BALTAS HIACINTAS GVIDUI VAINORIUI, SJ (arba laiškas mums visiems)
2012-02-28 11:28
Mokslo ir religijos dialogas yra vienas iš svarbiausių uždavinių, prie kurio sprendimo galime prisidėti. Šiuo dialogu pagrįstas požiūris iš pagrindų keičia mūsų žvilgsnį į visatą ir savo pačių egzistencijos supratimą.[1] Polas Deivis (Paul Davis), fizikas ir kosmologas.
2012-02-08 17:53
Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja ir tos jo klauso. Mk 1, 21–28
Netyroji dvasia, kurią šv. Ignacas vadina sielos priešu, tikrai labai aktyviai veikia kiekvieno žmogaus gyvenime. Dažniausiai mes nematome jos tiesioginio veikimo. Tačiau jos negalime ignoruoti. Kartais sielos priešas bando valdyti mūsų gyvenimus. Pirmiausia jis puola mūsų mintis, bandydamas paveikti mąstyseną. Jis veda mus į nusivylimą, liūdesį, nerimą, baimes. Jis moko mus susitaikyti su patirtomis nesėkmėmis, atima jėgas, džiaugsmą, entuziazmą, užsidegimą ir optimizmą.
2012-01-17 08:00
Galiu teigti, kad kiekvienas žmogus laiko save bent truputį tikinčiu. Tikėti galima savimi, galima tikėti ir kitu, bet galima tikėti ir į Dievą. Taip pat galime sakyti, kad tikėjimas yra tarsi užrakinta skrynia, ir niekas nežino, kas yra jos viduje. Tad nėra ko ir diskutuoti ta tema, bet tai nėra galutinis atsakymas, kai kalbame apie tikėjimo prasmę ir jo ištakas. Taigi kaip turime kalbėti apie tikėjimą į Dievą ir jo pažinimą, kad jis mums būtų artimas ir suprantamas?
Plačiau... Eugenijus Markovas, SJ. Tikėjimo pagrindas – tai dieviškos būties pajutimas
2011-12-26 16:06
Lietuvos visuomenė yra tarsi sunkus ligonis. Stebime žmonių susipriešinimus, pykčius, neatlaidumą, girdime sunkius, vienų kitiems žeriamus kaltinimus. Per Lietuvos padangę ritasi tarsi audros debesys.
Kaip atsirado šis susipriešinimas ir kas jį kursto? Kaip iš jo išsivaduoti? Tai klausimai, į kuriuos reikia surasti atsakymus, nes jų nesuradę turėsime labai didelių, ne tik dvasinių, bet ir medžiaginių nuostolių.
Plačiau... Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ. Kelias į darnią visuomenę
2011-12-15 09:44
Ignaco Lojolos bičiuliai ignacišką-jėzuitišką maldą apibūdindavo įdomiu posakiu: contemplativus in actione, kurį į lietuvių kalbą galėtume versti būti kontempliatyviam veikiant. Bet ką tai reiškia mums? Ką Ignaco laikais tai reiškė jam pačiam bei jo artimiesiems? Galų gale, ką tuo norima pasakyti?
2011-12-05 15:54
Kad savo pašaukimą rasti sunku – niekam ne paslaptis. Tačiau neturėtume nusivilti, nes Dievas nepalieka mūsų likimo valiai ir aiškiai pasako, ko iš mūsų nori.
Šventajame Rašte skaitome: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite Jos galybės ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8). Norėčiau pradėti pažvelgdamas į kontekstą, kuriame randame šią eilutę. Ši eilutė paimta iš Apaštalų Darbų knygos ir ištarta Kristaus prieš jam įžengiant į dangų. Tai Kristaus atsisveikinimo pažadas apaštalams ir kiekvienam iš mūsų. Kristus, tapęs žmogumi, kentėjęs už mūsų nuodėmes, prisikėlęs ir įžengęs į dangų pažada mums savo Dvasią.
Plačiau... Gvidas Vainorius, SJ. Tikrasis žmogaus pašaukimas
2011-12-05 13:35
Vieni tėvai labai rūpinosi, kad sūnus užsitikrintų ateitį. Kai vaikinui atėjo metas rinktis mokslų sritį, tėvai spaudė jį stoti į inžineriją. Tais laikais pagrindinės gerbiamiausios profesijos buvo mokytojo, gydytojo, advokato, agronomo, kunigo ir inžinieriaus; tėvams juk labai garbinga pasisakyti, kad jų sūnus - inžinierius; iš dailės ar muzikos vargiai išgyventų. Jaunuolis nebuvo linkęs į tiksliuosius mokslus, bet nesipriešino ir sėkmingai studijavo. Gavęs diplomą grįžo namo ir padėjo jį ant stalo sakydamas: „Tėveliai, norėjote, kad tapčiau inžinieriumi. Štai diplomas. Dėkoju jums už paramą.
2011-12-05 13:29
O Jėzus atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“/Mt 16, 23/
Jei norėsime gyvenime sukurti didingus ir nuostabius dalykus, susidursime su šio pasaulio pasipriešinimu ir pasmerkimu. Tačiau neprivalome patraukti į savo pusę visų tų, kurie mus kritikuoja ar bando atkalbėti nuo mūsų didelių siekių ir didingų planų. Nebūtina su jais ginčytis ir įrodinėti, kad jie neteisūs. Panašiai kaip ir Jėzus, turime pasitraukti nuo tokių žmonių ir visą savo laiką ir energiją skirti tam, ką Dievas mums įdėjo į širdį.
2011-12-05 13:21
Dažname straipsnyje pastebima, kad Jėzaus Draugijos įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos dvasingumas formavosi Renesanso epochoje (XVI a.), veikiamas humanistinio sąjūdžio. Tačiau kur kas sunkiau glaustai paaiškinti, kas yra dvasingumas. Ar kiekvieną žmogų galima laikyti dvasingu? Kuo ypatingas krikščioniškasis dvasingumas? O kas yra humanizmas? Ar teisinga humanizmą visada tapatinti su tuo, kas prieštarauja religijai? Gal galima būti tikru krikščioniu ir humanistu? Kuo pasižymi ignaciškasis humanizmas? Ar galime vadintis ignaciškaisiais humanistais?
Plačiau... T. Vytautas Sadauskas, SJ. Ignaciškasis humanizmas: kas tai?
Puslapis 1 iš 3