Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja ir tos jo klauso. Mk 1, 21–28

Netyroji dvasia, kurią šv. Ignacas vadina sielos priešu, tikrai labai aktyviai veikia kiekvieno žmogaus gyvenime. Dažniausiai mes nematome jos tiesioginio veikimo. Tačiau jos negalime ignoruoti. Kartais sielos priešas bando valdyti mūsų gyvenimus. Pirmiausia jis puola mūsų mintis, bandydamas paveikti mąstyseną. Jis veda mus į nusivylimą, liūdesį, nerimą, baimes. Jis moko mus susitaikyti su patirtomis nesėkmėmis, atima jėgas, džiaugsmą, entuziazmą, užsidegimą ir optimizmą.

Lietuvos visuomenė yra tarsi sunkus ligonis. Stebime žmonių susipriešinimus, pykčius, neatlaidumą, girdime sunkius, vienų kitiems žeriamus kaltinimus. Per Lietuvos padangę ritasi tarsi audros debesys.

Kaip atsirado šis susipriešinimas ir kas jį kursto? Kaip iš jo išsivaduoti? Tai klausimai, į kuriuos reikia surasti atsakymus, nes jų nesuradę turėsime labai didelių, ne tik dvasinių, bet ir medžiaginių nuostolių.

Kad savo pašaukimą rasti sunku – niekam ne paslaptis. Tačiau neturėtume nusivilti, nes Dievas nepalieka mūsų likimo valiai ir aiškiai pasako, ko iš mūsų nori.

Šventajame Rašte skaitome: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite Jos galybės ir tapsite mano liudytojais“ (Apd 1, 8). Norėčiau pradėti pažvelgdamas į kontekstą, kuriame randame šią eilutę. Ši eilutė paimta iš Apaštalų Darbų knygos ir ištarta Kristaus prieš jam įžengiant į dangų. Tai Kristaus atsisveikinimo pažadas apaštalams ir kiekvienam iš mūsų. Kristus, tapęs žmogumi, kentėjęs už mūsų nuodėmes, prisikėlęs ir įžengęs į dangų pažada mums savo Dvasią. 

O Jėzus atsisukęs subarė Petrą: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis“/Mt 16, 23/

 Jei norėsime gyvenime sukurti didingus ir nuostabius dalykus, susidursime su šio pasaulio pasipriešinimu ir pasmerkimu. Tačiau neprivalome patraukti į savo pusę visų tų, kurie mus kritikuoja ar bando atkalbėti nuo mūsų didelių siekių ir didingų planų. Nebūtina su jais ginčytis ir įrodinėti, kad jie neteisūs. Panašiai kaip ir Jėzus, turime pasitraukti nuo tokių žmonių ir visą savo laiką ir energiją skirti tam, ką Dievas mums įdėjo į širdį.