T. Vytauto Merkio SJ 90-ties metų jubiliejus

2017-04-03 12:32 (komentarų: 0)

T. Vytautas Merkys SJ

Vytautas Merkys 2017 metais kovo 17 d. šventė gražų 90 metų savo jubiliejų.

Vytautas Merkys gimė 1927 m. Viešintų valsčiuje, Dobiliškio kaime. Tėvai – Emilija ir Mykolas Merkiai – turėjo 84 ha žemės. Šeimoje užaugo devyni vaikai. Tėvai siekė išleisti vaikus į mokslus, kad išaugtų aukštos kultūros, naudingi tautai žmonės. Du broliai – Juozas ir Alfonsas – buvo kunigai, o nuo mažens buvęs labai pamaldus Vytautas norėjo būti vienuoliu. 1947 m. baigęs Kupiškio gimnaziją, padavė pareiškimą į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, tačiau dėl socialinės kilmės jo mokytis nepriėmė. Tuo metu Lietuvoje labai trūko mokytojų. V. Merkys pasisiūlė mokytojauti. Kupiškio rajono Švietimo skyriaus vedėjas paskyrė jį į Medinų pradinę mokyklą, vėliau kaip užsirekomendavusį gerą mokytoją pervedė dirbti į Svėdasų vidurinę mokyklą. Joje šešerius metus mokė fizikos, astronomijos, savo iniciatyva ir priemonėmis įrengė pavyzdinį fizikos kabinetą ir visoje Lietuvoje tapo žinomas. Svėdasų vidurinės mokyklos 2-osios laidos (1950) abiturientas, buvęs Svėdasų Tumo Vaižganto gimnazijos mokytojas Tautvydas Kazlauskas prisiminė: „Mokytojas V. Merkys Svėdasų vidurinėje mokykloje dirbo 1948–1954 m. Mes jį vadinome Merkiuku, nes buvo nedidelio ūgio, vikrus, greitas. Jo dėstymas buvo nestandartinis,  kūrybiškas, susietas su praktika. Astronomijos pamokas jis vesdavo naktį – mokiniams rodydavo žvaigždynus, liepdavo įsidėmėti jų pavadinimus, aiškindavo, kaip pagal žvaigždes nustatyti pasaulio šalis ir orientuotis vietovėje. Kalbėdamas apie begalinę erdvę, kurioje atstumai matuojami šviesmečiais, leisdavo suprasti, koks menkas žmogaus protas, lyginant jį su Visatos kūrėjo protu. Tokie pavyzdžiai skatino mokinius protauti, daugiau skaityti, daryti savarankiškas išvadas. Mūsų mokytojas dažnai skaitydavo paskaitas apie mandagumą, etiką, atsakinėdavo į mokinių klausimus, net jei jie būdavo provokacinio pobūdžio. Atsimenu, kaip kartą po paskaitos apie mandagumą, vienas gimnazistas apsimestinai rimtai paklausė: „Kaip pasielgti, kai pobūvyje iš abiejų pusių siūlo „Į sveikatą!‘‘? Ar vieną taurelę išgerti, ar abi‘‘? Visiems juokiantis, mokytojas labai rimtai atsakė: „Geriausia atsiprašyti ir negerti nė vienos“. 1954 m. Vytautas Merkys pasiprašė atleidžiamas iš mokytojo pareigų ir padavė pareiškimą į Kunigų seminariją.

Iš mokytojų jį atleido, bet į seminariją nepriėmė. 1955 m., sovietų politikai sušvelnėjus, jis buvo priimtas į seminariją. Tačiau 1959-aisiais, paskutiniais mokymosi seminarijoje metais, religinių reikalų įgaliotinis jam liepė palikti seminariją ir nedelsiant apleisti Kauną. V. Merkys, būdamas kandidatas į jėzuitus, išvyko į Daugėliškį pas tėvą Romualdą Blažį  SJ dirbti zakristijonu. Čia pasirengė ir išlaikė seminarijos egzaminus neakivaizdiniu būdu. Metams praėjus, jam buvo suteikti kunigystės šventimai. Kunigas Vytautas Merkys pasakojo: „Daugėliškyje tapau  kunigu per šv. Onos atlaidus 1960 m. labai slaptai. Mane įšventino vyskupas Vincentas Sladkevičius. Iki Ignalinos jis atvažiavo traukiniu, o į Daugėliškį aš jį pats atsivežiau motociklu. Iš vakaro tapau subdiakonu ir diakonu, o liepos 26 d., asistuojamas kun. R. Blažio SJ, gavau kunigo šventimus. Primicijos buvo kitą dieną po šventimų.“ Vytautas Merkys buvo pirmasis kunigas pogrindininkas Lietuvoje. Tačiau saugumiečiai pradėjo įtarti, kad jis daro žmonėms įtaką ir buvo pasiūlyta: arba sudarys bylą, arba turi eiti dirbti į kolūkį. Vytautas pasirinko Buivydiškių tarybinį ūkį-technikumą prie Vilniaus. Dirbdamas baigė technikumo neakivaizdinį skyrių ir tapo agronomu. 14 metų dirbo dekoratyvinėje sodininkystėje. Žmonės pradėjo viešai kalbėti, kad jis yra kunigas. Todėl buvo nuspręsta Vytautą legalizuoti. Ukrainoje kunigavęs jo studijų seminarijoje draugas pasiūlė sielovados darbą pradėti čia, kur labai trūksta kunigų. Vytautas kartu su ukrainiečių atstovais nuėjęs pas Vilniaus vyskupijos valdytoją Česlovą Krivaitį,  pasiprašė, kad jį paskirtų į Vakarų Ukrainą, kur yra daug katalikų. Gavęs oficialų paskyrimą, 1974 m. V. Merkys Hrečianų parapijoje (Chmelnickio sritis) pradėjo eiti  kunigo pareigas kapų koplytėlėje. Lenkų, ukrainiečių, rusų katalikai greit ėmė gerbti kunigą lietuvį, su kiekvienu bendravusį jo tautos kalba. Gausėjant parapijiečių V. Merkys pasistengė, kad pagal jo paties projektą būtų pastatyta didelė Šv. Onos bažnyčia. O 1990 m., gavęs miesto valdžios leidimą ir žemės sklypą, Chmelnickyje pagal savo projektą 1991 m. pastatė antrąją – originalią dviejų aukštų Kristaus Karaliaus bažnyčią. Į ją paskutiniais kunigavimo metais susirinkdavo 3–4 tūkstančiai maldininkų! Išugdė 7 naujus kunigus. 1997 m. balandį greitosios medicinos pagalbos mašina kunigas Vytautas Merkys grįžo į tėvynę. 1997–2005 m. jis buvo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios rektorius, Kauno jėzuitų namų vyresnysis bei pasauliečių religinės organizacijos – Marijos legiono Kauno miesto kurijos dvasios vadu. Vytautas Merkys pasižymi ypatingu darbštumu, pareigingumu ir kuklumu. Savo iniciatyva su studentais suremontavo Švč. Sakramento (Studentų) koplyčią, buvo jos rektorium. Šiuo metu kiek galėdamas šiokiadieniais ir sekmadieniais jėzuitų šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje klauso išpažinčių,  dalyvauja apeigose.

Surašė T. Kazimieras Ambrasas SJ

Grįžti

Komentuoti